tamsinybė

tamsinýbė sf. (1) žr. tamsenybė: 1. Tamsinýbė, smarvė nu to žiubalo! DūnŽ. O tamsinýbė nakties! Šts. Sutemo sudirbo, tokia tamsinýbė pareiti! Užv. 2. Dvilinkas išlėkiau iš lindynės, nes tamsinybėj paregėjau dvi didžias akis, blizgančias kaipo žvaizdes I. Kaip kibirkštelės iš tamsinybių lekiat į padanges Žem. Į tokią tamsinýbę įstuma [triukšmadarius] i duoda DūnŽ. Ka Judošius nuejo į atkalnes, gyveno tamsinýbėse Pp. 3. DūnŽ, Krm, Rdn Žmonių tamsinýbė neišpasakyta buvo Akm. Tamsinýbė tūse kraštūse! Šv. Tamsinýbė žmonių – tik sprogti Krš.